šadrus

šadrùs, -ì adj. (4) 1. NdŽ gyvas, veiklus, judrus: Kad aš atsimenu, ana tokia šadrì motriška buvo Krt.

šadriaĩ adv.; LTR(Lp, Vs): Šešios panos šadriai šoka, aukso rakteliais skambydamos, šilko kasnykėlius paleisdamos LTR(Srj).

2. KŽ atkaklus, užsispyręs: Boba šadri, kuri dikta, neapsileidanti, atsikerta J. Šadrì marti, kuri ardas daro J.

šadriaĩ adv. KŽ.